DAUKANTIZMAI VYDŪNO PROBOČIŲ ŠEŠĖLIUOSE
Pub. online: 4 August 2022
Type: Article
Open Access
Published
4 August 2022
4 August 2022
Abstract
Straipsnyje tiriamas Simono Daukanto (1793–1864) istoriografinio teksto poveikis Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas, 1868–1953) dramoms. Vydūno publicistika rodo, kad nuo 1900 m. jo tekstuose pagausėja S. Daukanto paminėjimų, skelbiamos istoriko tekstų ištraukos. 1900 m. parašytoje dramoje „Probočių šešėliai“ aptinkama nemažai S. Daukanto intertekstų. Straipsnyje, remiantis S. Daukanto ir Vydūno tekstų lyginamąja analize, iškeliama hipotezė, kad dramų autorius buvo idealus istoriko tekstų skaitytojas ir iš jų perėmė koncepcijas, motyvus, vaizdinius. S. Daukantas Vydūną įkvėpė, ir šis sėkmingai vartojo daugelį istoriko sukurtų frazių, patekusių į lietuvių romantinės istoriografijos bendrųjų vietų sąrašą. Vydūnas pirmasis objektyvizavo S. Daukanto sukurtą pasaulį ir lietuviams leido scenoje pabūti senovės lietuvio vaidmenyje ir atsirinkti, kas, kuriant modernią lietuvių visuomenę, vis dar būtų aktualu. Analizė parodė, kad Vydūnas S. Daukanto istoriografijos sukurtą senovės lietuvių pasaulį pamatė kaip archetipą ir perkėlė į filosofinį lygmenį, sukūrė universalų asmenybės ir tėvynės jungties modelį, o dramose pateikė imitacinius modelius siūlomai aksiologijai patikrinti.